Bakst.- du dūriai rudens arba jaukintis tylą

Nebūna blogų žmonių, būna tik blogi jų poelgiai.
Bakst.
20 metų bemiegystės, trys - virstant į lovą išsiilgus miego.
Bakst.
Mirdamas pasakysiu - ačiū, buvo gražu.
Bakst.
Nieko nebuvo veltui, visko buvau verta.
Bakst.
(šeštadienio vakaras ir dvi skylės ausyse - net netikėjau, kad šitaip greitai gali būti įvykdomi tiek metų brandinti norai)

Koks pakvaišęs ruduo, kartais net nevertas savo vardo - kas rytą velkuosi po šešis megztinius, kad įsisenėjęs bronchitas negyventų many dar ilgiau, dedu storus makiažo sluoksnius lyg jau seniai būčiau savimi nusivylusi, lakuoju nagus rudu, rudens spalvos, laku ir vis pamirštu mylimiems pasakyti, kad myliu.

Veiksmo tiek daug, kad jau net nebežadu būti visur ir visada - draugai sako, kad pasikeičiau neatpažįstamai. Bet būtent šiai sekundei norisi būti tykiai ir jaukiai, pagaliau niekur nebebėgti (juk visus metus tai ir dariau), neatsakinėti į skambučius ir laiškus, neskaičiuoti žingsnių einant iš renginio į renginį pamirštant namus, norisi pamiegoti už tris ir dar turėti ilgą šiltą dieną, nes pakilti su saule irgi norisi, o anksčiau kartojau, kad rytais manęs nėra. Noriu būti minimaliai kiek tik įmanoma, bet taip pilnai, kad delnuose liktų emocijų ir įspūdžių visai savaitei, visoms naktims, kuomet atsisakau pasinerti į kultūrą, o lieku miegoti namuose, visiems vakarams, kuomet paaukojusi ilgus spektaklius, lieku su arbata ir knyga, visiems rytams, kuomet keliuosi, kai galėčiau dar miegoti ir jaukintis tylą.

Noriu pasakyti – myliu,

bet gėda,

dar apsijuoksiu,

todėl sakau – nekenčiu.

Noriu pasakyti – nekenčiu,

bet neturiu priešų,

todėl sakau – į sveikatą.

Noriu pasakyti – labas,

bet galiu pasakyti per garsiai,

todėl apsimetu nepastebėjęs.

Noriu pasakyti – sudie,

bet bijau, kad sugrįšiu,

todėl nieko nesakau.

Noriu nieko nesakyti,

bet bus per tylu,

todėl sakau – lyja.

Noriu pasakyti – šalta,

bet gali neišgirsti,

todėl šilčiau apsirengiu.

Noriu pasakyti – eisiu,

bet šalia nieko nėra,

todėl paprasčiausiai einu.

Noriu pasakyti – žvirblis,

bet gal ne taip supras,

todėl sakau – akmuo.

Noriu pasakyti – skauda,

bet jau sakiau,

todėl sukandu dantis.

Noriu pasakyti – smarvė,

bet negražu,

todėl nekvėpuoju.

Noriu pasakyti – velniop,

bet ir taip aišku,

todėl sakau – sriubos nori?

Noriu pasakyti – kodėl,

bet į kvailus klausimus

niekas neatsakinėja,

todėl sakau – nieko, nieko.

Noriu pasakyti – gražu,

bet dėl skonio nesiginčijama,

todėl sakau – vakar.

Noriu pasakyti, bet nesakau,

nes negaliu, o kai galiu – nenoriu.

Noriu pasakyti – noriu,

bet norai ne visada pildosi,

todėl sakau – karamelė

arba šiaip kvailystė.

Noriu pasakyti – taigi,

bet tokiais atvejais nieko nesakoma,

todėl sakau – geras oras.

Noriu pasakyti – be reikalo,

bet be reikalo, šiaip sau

juk nešnekėsi.