Kartais galėčiau numirti iš to begėdiškai nenusakomo noro rašyti - einant upės krantu, perkant tris rožes ar dainuojant į rudenišką tylą. Dar tada, kai galva buvo pakelta aukštai, o mintys - dar aukščiau, pasižadėjau būti visada su pluksna, išvien su plunksna, kupina rašalo. It priesaiką prieš savo sąžinę pasižadėjom nesiskirti. O pagalvojus - kas mes atskirai? Kartais moku pažiūrėti į save iš šono - tais kartais taip stebiuos, kad šita keista beprotė dabar vilgo laiką skaičiuodama gėles soduose, kai galėtų būti parašiusi jau penkias knygas. „Ne kiekybė man svarbu, išeik..“ tariu tuomet tai savai Aš. Nupurtau penkias ištirpusias snaiges nuo palto rankovės ir pasižadu sau vėl, sudarau sąjungą su savimi, vaško antspaudu ir aukso raidėmis - rašyti galbūt labai mažai, bet taip gerai, kad skaitant nebeliktų abejingų. O po to - tik dedikacijos, tostai ir tuščia viltis dar susitikti... Neišsižadėsiu, mano plunksna, niekada...
Vakar nutvilgė lyg keiksmas man sakomi žodžiai „Tu daraisi normali“
Ką? Nenoriu, nereikia, nenoriu būti normali, kodėl dabar? Tada su savimi sudarau dar vieną (jau trečią..) krauju pasirašytą sutartį - nebūti tokiai, kaip visi, nebūti normaliai. Niekad nemokėjau taikstytis, būt pilka, neišsiskirt, neišprotėt dėl kitiems nesuvokiamų dalykų, nešiotis skėtį, nes tiesiog esu laiminga, kai lyja ir man tai patinka, nes su kiekvienu kavos gukšniu nemoku nesišypsoti, ir baisiai begėdiškai daug nesitikėt iš kitų ir savęs nemoku, nešokinėt vidury gatvės iš džiaugsmo ir nesielgt taip, kaip norisi, nes, mat, riboja tokius poelgius kažkokie logikos dėsniai.. Nenoriu, geriau jau iki ryto grosiu pianinu vienintelę mokėtą melodiją, šypsosiuosi, nes lyja ir eisiu ten, kur ves širdis, o ne kažkokios nuostatos ir normalių žmonių normaliai nubrėžtos rodyklės ir ribos rodys...
Vakarui atėjus ištariau - „gyvensiu“.
Turiu tris sąjungas su savimi ir šventą tikėjimą, kad bus gerai.
Ko reikia daugiau?
„Vilties! - sušunka akys.
Plaukai pakvaišę nuo garbanų,
O žvilgsnis - pavargęs, bet dar šypsosi“
-
kaip viename eilėrašty rašiau.
Yra vilties, buvo, yra ir bus.
