Rytas.
Ir vėl bėgu tikrinti žinučių skyrelį telefone. Nes vis dar kartais pamanau, kad viskas tik sapnas.
Ar reikia sakyti, kaip apsidžiaugiu suvokusi, kad nieko nesapnuoju ir kas viskas vyksta iš tiesų?
Kad iš tikrųjų grįžtu švintant saulei iš ilgų pasivaikščiojimų po parkus, miestus ir vietas, kurios man iki šiol buvo paslaptis. Kad pagaliau galiu eidama per savo išprotėjusius vingius ir sielos labirintus laikyti kito ranką ir žinoti, kad esu savipakankama ir to ir tau, ir man pakanka.
Kad iš tikrųjų rūpiu su savo kvailokomis mintimis ir įkyriais klausimais.
Kad pagaliau kažkas nori užkariauti ne tik mano kūną, bet ir širdį, o galiausiai - ir pavardę.
Kad paklausus ar tinku tokia, su skausmingų skyrybų pasekmėmis, dramatišku charakteriu ir atsigaunančia širdimi, išgirstu - svarbu, kad tiktumei sau.
Kad kažkas pasiryžo suskilusią širdį klijuoti iš naujo ir mato manyje savo būsimą žmoną.
Kad važiuojant miesto centru ir užsidegus raudonai, pasilenki pabučiuoti. Suimi mane į glėbį kaip mažą žaizdotą paukštį ir mano visos vidinės ligos ima gyti.
-Ar būsi mano žmona?
-Būsiu.
Išsiskyrusi niekaip neradau savęs. Bet kai atradau tave, radau ir save.
Ir pirmą kartą esu tokia tikra. Sapno iliuzija kartais kužda, kad negali viskas būti taip gerai. o aš sakau, kad gali. Nes pagaliau turi būti.
Vėl pradėjau rašyti. Kiek to nedariau? Grubiai tariant, kelis metus.
Vėl pradėjau tikėti, kad viskas bus.
Nes tu matai žmones Žmonėmis, o manyje - ne tik ieškančią meilės moterį, bet ir kūrėją su savomis keistenybėmis, beprotiškiausiais dalykais ir jausmais.
Mokausi jausti, kurti ir gyventi. Iš naujo.
Atrandu savy tai, ko niekad nebuvau net ieškojusi. Nes pagaliau pavyksta save skaityti.
Nieko nelaukiau, bet pasirodei.
Ir dabar galvoju - sapnuoju ar iš tiesų gyvenu?
Mes dar pereisim daug parkų, nes su tavimi labai gera atradinėti. Susėsim dar tūkstančius kartų pasikalbėti, nes tu išmokei, kad santykiuose privalu kalbėtis. Apkabinsi mane ir pasimirš viskas, kas buvo iki šiol. Stovėsi už mane, o aš už tave - kaip ir kasdien dabar, kaip ir daugelį metų ateity.
Realybe, ačiū, kad nesi sapnas!
